Dirbtinio intelekto banga Lietuvos mokyklose: tarp pažangos ir nerimo

Dirbtinio intelekto banga Lietuvos mokyklose: tarp pažangos ir nerimo Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose pradedamas bandomasis projektas, kuriuo siekiama, kad mokymas su dirbtiniu intelektu eitų koja kojon su pasaulio tendencijomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, jog „atsisakyti naujovių būtų tas pats, kas važiuoti atbuline pavara greitkelyje“. Projekte dalyvaus 50 mokyklų, kurios naudosis lietuvių sukurta DI platforma: ji automatiškai vertins rašinius, siūlys individualias užduotis bei padės ruoštis egzaminams. Ministrė teigė, kad mokytojai jau dabar mokomi ne tik techninių įgūdžių, bet ir kaip pastebėti, kada pagalba virsta paprasčiausiu nusirašinėjimu. Vis dėlto dalis pedagogų, kaip jie patys prisipažįsta, jaučiasi likę it musę kandę. Matematikos mokytoja iš Kauno pasakojo, kad jei mokytojai būtų anksčiau gavę išsamius mokymus, jie šiandien jaustųsi drąsesni priimdami naująsias technologijas. Ji pridūrė, jog kol kas „dėl viso pikto“ vis dar spausdina užduotis ant popieriaus. Sociologai įspėja, kad entuziazmas nėra rožėmis klota kelionė. Pasak jų, jei Lietuva nebūtų pradėjusi aiškiai reguliuoti DI naudojimo, dalis tėvų manytų, jog mokykla tapo eksperimentų aikštele. Diskutuojama, ar DI nepadidins socialinės atskirties tarp moksleivių, kurių namuose technologijos yra kasdienybė, ir tų, kuriems net stabilus interneto ryšys tebėra prabanga. Nepaisant to, ekspertai sutaria: jeigu projektas pasiteisins, Lietuvos švietimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms regiono šalims.