Pokalbis apie technologijas ir kultūrą

Jonas: Pastaruoju metu visi kalba apie dirbtinį intelektą. Vakar per debatų laidą vienas sociologas sakė, kad jei visuomenė būtų geriau pasirengusi, dabar ne taip bijotume automatizacijos. Rūta: Taip, bet jis ir pridūrė, kad daug kas informaciją gauna tik iš socialinių tinklų. Čia ir prasideda užburtas ratas: algoritmas rodo tai, kas patinka, ir galiausiai atrodo, kad visas pasaulis galvoja taip pat. Mantas: Būtent. Aš jaučiuosi lyg gyvenčiau informaciniame burbule. Jei socialiniai tinklai nebūtų taip įsišakniję, gal daugiau skaitytume spaudą ir klausytumės skirtingų nuomonių. Jonas: Kita vertus, technologijos leidžia kultūrą matyti kaip ant delno. Galiu viena ranka klausytis tradicinės lietuviškos muzikos, kita – naujausių pasaulio grupių. Mano senelis sakė, kad jei jis būtų turėjęs tokias galimybes, būtų pasirinkęs visai kitokią profesiją. Rūta: Bet ar tikrai viskas taip rožėmis klota? Kritikai nuolat kartoja, jog jei kultūrą leisime formuoti tik algoritmams, prieisime liepto galą ir prarasime savitumą. Mantas: Vis dėlto nemanau, kad technologijos pačios savaime yra blogis. Klausimas, kas jas valdo ir kokias vertybes jos atspindi. Jei politikai rimčiau įsiklausytų į ekspertus, dabar turėtume aiškesnį reguliavimą. Jonas: Svarbiausia, kad mokėtume žengti koja kojon su inovacijomis, bet nepamirštume, kas mes esame. Kitaip tariant, technologijos turi tarnauti kultūrai, o ne atvirkščiai.