Nauja universiteto programa jungia meną ir mokslą siekiant mažinti socialinę atskirtį

Vilniaus universitetas šią savaitę pristatė tarpsritinę studijų programą Atotrūkio klasės, kuria siekiama mažinti socialinę nelygybę pasitelkiant meną, socialinius mokslus ir duomenų analizę. Tai pirmoji tokio masto iniciatyva Lietuvoje, sistemingai jungianti kultūros politiką, švietimo tyrimus ir kūrybines industrijas. Programos rengėjai teigia, kad pastaraisiais metais tapo akivaizdu – vien finansinė parama neužtikrina tikrojo aukštojo mokslo prieinamumo. Didžiausia kliūtis esą yra nematoma kultūrinė riba tarp akademinio pasaulio ir jaunų žmonių iš socialiai pažeidžiamų bendruomenių. Būtent šios ribos peržengimas laikomas pagrindiniu programos tikslu. Į ketverių metų studijas bus priimama tik dvidešimt studentų per metus, tačiau atranka bus itin netradicinė. Daug svarbesnis už brandos egzaminų balus bus motyvacinis pokalbis ir kūrybinė užduotis, vertinanti kandidato gebėjimą reflektuoti socialinę tikrovę. Siekiama, kad bent pusė priimtųjų būtų pirmosios akademinį išsilavinimą įgyjančios kartos atstovai savo šeimose. Ne mažiau svarbus ir programos turinys. Jame derinami sociologijos, viešosios politikos, kultūros studijų ir skaitmeninės humanitarikos moduliai su praktiniais projektais – nuo bendruomeninių parodų iki duomenimis grįstų miesto mikrorajonų tyrimų. Taip siekiama, kad studentai ne tik analizuotų socialinę atskirtį, bet ir kurtų menines bei politines intervencijas, galinčias ją mažinti. Finansavimas programai užtikrinamas iš Europos Sąjungos sanglaudos fondų bei privataus mecenato, kurio tapatybė kol kas neskelbiama. Būtent mišrus finansavimo modelis, anot universiteto vadovybės, leis išlaikyti akademinę autonomiją ir kartu įsipareigoti ilgalaikiam socialiniam poveikiui, o ne tik trumpalaikiams projektams. Ekspertai pabrėžia, kad visuomenės poliarizacija ir informaciniai burbulai kelia iššūkį tradiciniam švietimo modeliui. Todėl nebeužtenka vien perduoti žinias – vis svarbesnis tampa gebėjimas kritiškai vertinti viešąjį diskursą ir empatiškai išgirsti marginalizuotų grupių patirtis. Būtent šių kompetencijų ugdymą naujoji programa ir iškelia į pirmą planą.